Figų produktai iš Graikijos
„Kymi Evijoje 2013 m. susikūrė ūkis “ ASKADA”. Įkvėpimo šaltinis tapo aistra puikioms „Kymi” SKVN figoms, pasižyminčioms unikaliomis savybėmis. Šis ūkis ir toliau yra pasiryžęs gaminti puikias ekologiškas džiovintas figas ir siūlyti puikius Viduržemio jūros regiono mitybos produktus visiems, kurie nori sveikai gyventi. Tai ne darbas, tai – gyvenimo būdas“, -taip sako apie save šio puikaus ūkio savininkai.
Žodis „askada“, tai senovės graikų kalbos žodžio „ischada“, reiškiančio figas, tęsinys, daugelį dešimtmečių buvo rastas kasdienėje vietinėje Kymi tarmėje, ir tai apibūdina dviejų džiovintų atvirų, suspaustų figų formą kuri vėliau tampa “pora”.
Kaip ir pora gyvenime ir taip ir darbe – šio ūkio savininkai Evangelia Mytala ir Stathis Miliotis, turi skirtingą profesinį išsilavinimą, tačiau jų įgūdžiai ir aistra Kymi žemei suteikia intensyvumo ir gaivumo visa kam ką jie daro . Jie kartu, kaip vėsus Egėjo jūros tirpsmas…
„Puiki dirvožemio kokybė, kuriam būdinga didelė kalcio koncentracija, prisideda prie būtent tokio mikroklimato sukūrimo, kuris reikalingas, kad ši konkreti figų veislė galėtų duoti vaisių.
Kaip išgaunama “Kymi figos” ?
Užauginama SKVN (saugoma kilmės vietos nuoroda) “Kymi figos” – baltažiedės ir labai ploną ir žalią odelę turintis vaisius (todėl jos neparduodamos šviežios, nes yra labai jautrios ir greitai gendančios transportuojant ir laikant), kurios kartu su Chios mastika papildo pirmųjų penkių graikiškų produktų, tarptautiniu mastu pripažintų SKVN, sąrašą.
Askados ūkis su 700 ekologiškai auginamų medžių, kaip meno kūrinys ant drobės, harmoningai išsiskleidžia viename iš žaliuojančių Kymi šlaitų, kurios teritorija apima apie 35 arus. Visai netoli figų giraitės yra šeimos perdirbimo gamykla, kurioje prieš dvejus metus buvo sukurtas gamybos padalinys, atsakingas už visų operacijų vykdymą – nuo figų derliaus nuėmimo iki jų apdorojimo, džiovinimo ir standartizavimo.
Derliaus nuėmimo ir džiovinimo procesas:
Ūkyje dirbantys žmonės pradeda skinti figas, kai jos jau yra pernokusios ant medžio prieš nukrentant ant žemės, nes norima, kad jų cukrus būtų maksimalus, kad jie suteiktų mums reikalingo saldumo, bet ir greičiau bei efektyviau išdžiūtų. Kiekviena figa renkama labai kruopščiai, po vieną rankomis ir jokiu būdu ne žiauriai ar skubotai. Štai kodėl juk konkretus procesas kartojamas du kartus per dieną.
Tada jie atneša figas į saulėtą vietą, žirklėmis atsargiai nupjauna jų stiebus, tada perplėšia, padalija per pusę ir įdeda į medinius rėmus. vienas šalia kito, paliekant juos saulėje, kol visiškai praranda drėgmę (3-4 dienas, priklausomai nuo saulės). Pasiekusios norimą džiovinimo stadiją, jos pasirenka dvi vienodo dydžio figas ir jas sujungia (tai idealu, kai šviečia stipri saulė, nes karštis padeda joms geriau prilipti) ir palieka saulėje dar 2 dienas. Po to seka aušinimo kameros procesas, o pabaigoje vyksta kaitinimas, t.y. figos dedamos į karštą vandenį, kur jos nuplaunamos ir dezinfekuojamos, o po džiovinimo pakuojamos. Be šeimininkų, ūkio darbuose, ypač pastaraisiais metais, labai aktyviai dalyvauja ir jų vaikai. Jų sūnus Hektoras, 15 metų, labai mylintis lauką, dalyvauja figų derliaus nuėmimo etapuose, o jų dukra Agapi, 12 metų, iško jau išdžiovintų figų, kurios geriausiai dera kartu.
